Švietimo įstatymo projektą būtina koreguoti – reikia atsisakyti gimnazijų veiklą nepagrįstai suvaržančio reikalavimo sudaryti tam tikrą klasių skaičių, kitaip gimnazijoms kaimiškosiose vietovėse kyla pavojus išnykti. Be to, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ įsitikinimu, projektą būtina papildyti kokybiniu mokinių pasiekimų ir pažangos rodikliu.
Šiuos pasiūlymus, reaguodami į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimą į Švietimo įstatymą perkelti tik į kiekybę orientuotus kriterijus, praėjusią savaitę antrą kartą pateikė svarstyti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotoja Laima Nagienė su Seimo nariu Eugenijumi Jovaiša.
„Balsuoti dėl šio pasiūlymo šiandien prašom, nes įstatymo projektas svarstomas skubotai, be to, antrą birželio savaitę Seimo švietimo ir mokslo komitete nepritarta mūsų siūlymui kreiptis dėl ekspertinio vertinimo, kokią įtaką įstatymo pakeitimai padarys ugdymo kokybei, visai švietimo sistemai ir regionų politikai. Taip pat komitete nebuvo atsižvelgta į opozicijos siūlymą neskubėti, sudaryti darbo grupę ir iki rudens nuodugniai išdiskutuoti kriterijus“, – sako L. Nagienė.
Be to, Švietimo įstatymo pataisų svarstymas Seimo plenariniame posėdyje praėjusią savaitę parodė, kad valdančioji dauguma ugdymo kokybę įvertina keliais skaičiais – ne mažiau kaip 60 mokinių mokykloje ir ne mažiau kaip 8 mokiniai klasėje.
Nepaaiškinta ir kodėl ŠMSM vieninteliam mokyklų tipui – gimnazijoms – siūlo nustatyti neproporcingai griežtą specialųjį kriterijų – gimnazija galės veikti tik tuo atveju, jei bus sudarytas Vyriausybės nustatytas klasių skaičius.
Taigi, turint omenyje ŠMSM siekį apriboti savivaldybių savarankiškumą sprendžiant dėl mokyklų tinklo ir sutelkti tinklo optimizavimo sprendimus Vyriausybės lygiu, toks reikalavimas gali lemti gimnazijų kaimiškosiose vietovėse sunykimą. Juo labiau kad įstatyme siūloma apibrėžti ir kokias finansavimo pasekmes lemtų kriterijų neatitikimas.
„Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir kitų opozicijos atstovų pastangomis Švietimo įstatymo pakeitimo projektas per svarstymą komitete papildytas sąlyga, kad, detalizuojant mokinių skaičiaus klasėse ir mokyklose kriterijus, būtų atsižvelgiama į mokyklų geografinę padėtį, regionų specifiką ir mokymo kalbą. Nes, įstatyme įtvirtindami mokinių skaičiaus klasėse ir mokyklose kriterijus ir kartu atsisakydami numatyti ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų bei pažangos kriterijus, valdantieji kolektyviai kuria paradoksą“, – sako Seimo narė.
Panašu, kad valdantieji švietimo problemas siekia spręsti buhalteriškai ir pamiršta tikruosius tikslus. T. y., jei mokyklos veiklos rezultatai ir mokinių pasiekimai bus prasti, bet mokinių skaičius viršys Vyriausybės nustatytą minimumą (kuris, beje, neturi jokio objektyvaus mokslinio ekspertinio pagrindo), mokykla bus laikoma atitinkančia kriterijus ir galės veikti ir gauti valstybės finansavimą. O jei mokyklos veiklos rezultatai ir mokinių pasiekimai bus geri arba labai geri, bet mokinių skaičius nesieks minimalaus skaičiaus, mokykla savarankiškai veikti negalės ir pagal įstatymo projekte numatytas finansavimo sąlygas gali visiškai prarasti bet kokį valstybės finansavimą.
„Be kita ko, ŠMSM nuolat pažymi, kad mažos mokyklos per brangios – mažoje kaimo mokykloje vaiko ugdymas tiesiog nepakankamai ekonomiškas. Tik ar švietimui, kaip ir kitiems fundamentaliems vertybiniams dalykams, galima taip primityviai taikyti ekonomikos ir ekonomijos principus?“ – pastebi L. Nagienė.
Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje svarstydami įstatymo projektą, daugumą Seimo švietimo ir mokslo komitete sudarantys valdančiųjų atstovai iš esmės neatsižvelgė į Seimo opozicijos ar prezidentūros teiktus pasiūlymus, kuriais buvo siekiama neapsiriboti tik į kiekybę orientuotais kriterijais ir papildyti sąrašą kokybiniais kriterijais, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl savo mokyklų tinklo ir apsaugoti mažas mokyklas.
Vis dėlto praėjusį penktadienį, birželio 23 d., L. Nagienei pavyko įtikinti komitetą, kad gimnazijų klasių skaičiaus kriterijus perteklinis. „Komiteto pritarimas pasiūlymui atsisakyti išskirtinio reguliavimo gimnazijoms yra didelis pasiekimas, bet, net ir Seimui pritarus, lieka pagrindas nerimauti dėl ŠMSM planų gimnazijų atžvilgiu, nes, anot ŠMSM atstovų, vis tiek bus padaryta taip, kaip reikia“, – komentuoja Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotoja.