Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai antradienį susitiko su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) – didžiausios jaunimo nevyriausybinės organizacijos, vienijančios 63 jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas, atstovais. Susitikimo metu buvo aptartas siūlymas leisti asmenims nuo 16 metų rinkti savivaldybių tarybų narius ir merus. Tam 2019 m. pritarė absoliuti dauguma LijOT vienijamų organizacijų.
Europos Sąjungos rinkimų teisės reformoje nuo 2015 m. rekomenduojama įteisinti aktyviąją rinkimų teisę piliečiams nuo 16 metų. Tokią praktiką bent savivaldos lygmeniu Europoje jau taiko Estija, Austrija, Malta, Škotija, kai kurios Vokietijos federalinės žemės. Izraelyje leidžiama balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 17 metų, Graikijoje – visuose rinkimuose.
Demokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius pritaria šiai jaunimo iniciatyvai: „Dar visai neseniai buvo baiminamasi, kad, suteikus pasyviąją rinkimų teisę ir leidžiant asmenims nuo 18 metų kandidatuoti į savivaldybių tarybas, išrinkti bus vien moksleiviai, bet praktika rodo, kad jaunam žmogui būti išrinktam yra gana sunku – vos keletas tarybos narių visoje Lietuvoje yra jaunesni nei 20 metų, kaip buvo numatyta ankstesniame įstatyme. Dažniausiai pokyčiai neįvyksta staiga, tai procesas, tad, tik leisdami jaunimui prisiimti atsakomybę už savo miesto bendruomenę, galėsime auginti aktyvią ir pilietišką kartą.“
Seimo narys Tomas Tomilinas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 16 metų piliečiai, dar gyvendami toje savivaldybėje, kurioje turėtų balsavimo teisę, o ne išvykę studijuoti į kitus Lietuvos ar užsienio miestus, yra arčiausiai jos: naudojasi miesto infrastruktūra, čia lanko mokyklą, užsiima kultūrine ar sportine veikla. Be to, Lietuvos regionuose jaunimo balsas kasmet yra vis mažiau reprezentuojamas, todėl balsavimo amžiaus kartelės sumažinimas kompensuotų jaunimo balsą senstančioje visuomenėje.
Seimo narys Lukas Savickas siūlo į šią temą pažiūrėti plačiau: „Europos Parlamentas priimtoje rinkimų tvarkoje rekomenduoja valstybėse narėse sumažinti minimalų rinkėjų amžių iki 16 metų, kartu stiprinant pilietiškumo ugdymą ir švietimą apie Europos Sąjungą. Belgija jau priėmė tokį sprendimą ir artimiausiuose rinkimuose į Europos Parlamentą leis balsuoti 16 metų sulaukusiems piliečiams, tad vertėtų pradėti diskusijas ir Lietuvoje.“
Balsavimo teisės nuo 16 metų suteikimas renkant savivaldybių tarybų narius ir merus įgyvendintų vieną svarbiausių demokratijos principų piliečių dalyvavimą valstybės valdyme.