Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariai antradienį išsikvietė susisiekimo ministrą Marių Skuodį. Parlamentarai kėlė klausimus dėl kritiškos situacijos geležinkelių, Klaipėdos uosto veiklos, kelių, žvyrkelių ir tiltų tvarkymo srityse. Seimo nariai teigia iš ministro išgirdę tik varganus pasiteisinimus ir daugelio darbų atidėjimus.
Pasak parlamentaro, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, esame 21-ame amžiuje, žmonių gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kur jie gyvena, kaip gali susisiekti. Tačiau, S. Skvernelio teigimu, valdantieji demonstruoja, kad mūsų šalyje yra matomas tik Vilnius, o visos kitos gyvenvietės nustumiamos į „antrą Lietuvą“.
„Pagal valdančiųjų požiūrį, Lietuvoje yra Vilnius, čia yra gyventojai, o du kilometrai už Vilniaus jau yra trečiarūšiai, kuriems nieko nereikia, jie gali važinėti žvyrkeliais. Kadangi ten nėra kelio, tai nėra ir visuomeninio transporto, nevažiuoja paslaugų teikėjai. Ir tokių vietų Lietuvoje yra labai daug. Vyriausybė turi išspręsti tokią gėdą, kai save modernia šalimi pozicionuojanti valstybė gyvena dulkėse, dumble ir purve“, – kritikos ministrui ir visai Vyriausybei negailėjo S. Skvernelis.
Frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ministrui priekaištavo, kad praėjusiais metais Lietuvoje išasfaltuota tik 96 km žvyrkelių, vėluoja „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ darbai, Klaipėdos uosto krova pernai krito 30 proc., o šiais metais – dar net 20 proc., kai aplinkinių valstybių uostai, nepaisant sudėtingų geopolitinių sąlygų, skaičiuoja kelių procentų augimą.
Seimo narys Zigmantas Balčytis kolegai antrino apie tai, kad pagal šią savaitę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, iš Klaipėdos uosto laivai gabena tuščius konteinerius.
„Jei tokia situacija tęsis ir toliau, tai po 2-3 metų mūsų uostas, neturintis krovinių, „užžels“, pralaimėsime konkurencinę kovą su kitais artimiausiais uostais ir atgal jau nebepavyks susigrąžinti krovinių. Tai Vyriausybė turi spręsti, kaip šią situaciją sutvarkyti, kad uostas ateityje išliktų vienu didžiausių pajamų šaltinių mūsų valstybės biudžetui, nes, priešingu atveju, liksime be nieko“, – kalbėjo Z. Balčytis.
Seimo nariai iš ministro M. Skuodžio išgirdo pasiteisinimus, kad žvyrkelių asfaltavimo programą planuojama pabaigti kitąmet, nes reikia laiko juos sutvarkyti, jo teigimu, visų darbų neįmanoma padaryti vienu metu, o žvyrkeliams numatytos lėšos dabar nukreipiamos kitiems tikslams – tiltams ir viadukams.
Be to, ministras nustebino savo atsakymu, kad net tikėjosi dar didesnio Klaipėdos uosto krovos kritimo. Jis teisinosi, kad krovos apimčių sumažėjimą nulėmė ekonominė situacija, įmonių veiklų apimtys.
Demokratų atstovė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė išsakė ministrui priekaištus dėl Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūros, kuomet Vyriausybė skambiai inicijuoja mokyklų tinklo pertvarką, tačiau kelių tvarkymą apleidžia. O tai, pasak Seimo narės, mažina švietimo prieinamumą ir didina mokinių socialinę, ekonominę, kultūrinę atskirtį, kas prieštarauja ir Vyriausybės programai.
Pasak parlamentarės Rimos Baškienės, matant tokią šalies kelių situaciją, būtų galima svarstyti nacionalinio partijų susitarimo inicijavimą, kad didesnė sumokamo akcizo už degalus dalis (bent jau 60-70 proc.) būtų skiriama Kelių priežiūros ir plėtros fondui, taip didinant galimybes pagaliau sutvarkyti Lietuvos kelius.
Teisinosi dėl stringančių darbų geležinkeliuose ir „bebrų“ skandalo
Paklaustas apie projektą „Rail Baltica“, susisiekimo ministras M. Skuodis taip pat pripažino, kad darbai užsitęsė, šiais metais tik baiginėjamas teritorijų planavimas, o realūs darbai prasidės nebent kitais metais, ir susijungti su Lenkija numatoma kone po penkerių metų – 2028-aisiais.
Parlamentaras Algirdas Stončaitis ministrui priminė ir naujausią politinių bendražygių skyrimo valstybinėse įmonėse atvejį, kai „laisviečių“ pirmininkės, Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės draugė buvo įdarbinta „Lietuvos geležinkelių grupėje“.
„Nesuvokiama, kai Lietuvos geležinkelių įmonėse yra atleidžiami žmonės, atlaisvinami etatai, specialistai netenka darbo, o į jų vietas įdarbinami politinių partijų bendražygiai. Atrodo, kad dabartiniai valdantieji grąžina vadinamųjų „bebrų“ istorijas“, – kalbėjo A. Stončaitis.
Ministras M. Skuodis didesnės savo atsakomybės šioje istorijoje nemato, ir teigia, kad riziką turėjo įsivertinti kiti asmenys.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašą rasite čia (pabaigoje kilo nesklandumų dėl garso perdavimo, atsiprašome):
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Ilona Šilenkova).