Demokratai siūlo tobulinti atrankos į teisėjus procedūras

Demokratai siūlo tobulinti atrankos į teisėjus procedūras

Demokratų sąjungos „ׅVardan Lietuvos“ frakcijos atstovai Seime teikia pasiūlymus dėl Teismų įstatymo pataisų, kuriais siekiama gerinti iki šiol egzistavusią atrankos į teisėjus procedūrą. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad apylinkės teismo teisėjais siekiantys tapti asmenys nuo pretendentų į teisėjus egzamino būtų atleidžiami tik tokiu atveju, jeigu jie turi ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, ir nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne penkeri metai, o tik dveji. Be to, siūloma teisės krypties socialinių mokslų ir habilituotiems daktarams panaikinti galimybę tapti teisėjais nelaikant minėto egzamino.

Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Sauliaus Skvernelio, tinkama teisėjų atrankos sistema yra ne tik valstybei reikšmingas procesas, kuris skirtas užtikrinti labiausiai kvalifikuotų teisės profesionalų įdarbinimą teismuose, bet ir yra glaudžiai susijęs su teisės į teisingą teismą užtikrinimu.

„Teisėjais turi būti aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, be to, įvertinus tai, kad teisė nuolat kinta, evoliucionuoja, nedirbant teisinio darbo, labai greitai prarandama kvalifikacija, o, kaip žinia, teisėjai, vykdydami teisingumą, turi turėti atitinkamą kompetenciją ir patirtį“, – teigia Seimo narys, Demokratų sąjungos „ׅVardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.

Parlamentarų teigimu, šiuo metu teisės aktai pernelyg išplečia asmenų, neturinčių teisėjo darbo patirties, galimybes teisėjo karjerą pradėti iš karto aukštesnės pakopos teisme, o tai kartu apriboja kitų teisėjų galimybes siekti teisėjo karjeros. Be to, abejotina, kad teisinio pedagoginio darbo stažas gali būti prilyginamas realiam teisėjo darbui.

Taip pat siūloma nustatyti, kad atrankos procedūra būtų taikoma buvusiems Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjams, kurie šiuo metu be minėto egzamino ir atrankos gali tapti Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ar apylinkės teismo teisėjais.

Seimo narių teigimu, nekvestionuojant šias pareigas ėjusių asmenų profesinių kompetencijų, manytina, kad jie kaip ir kiti pretendentai turėtų dalyvauti atrankos procedūroje. Parlamentarai pabrėžia, kad jos metu vertinamos ne tik kandidato profesinės kompetencijos, tačiau ir platus spektras asmeninių savybių, kurios būtinos užimti atitinkamas pareigas. Be to, atsisakius atrankos procedūros ir šiuo atveju yra apribojama kitų teisėjų galimybė siekti karjeros aukštesnės instancijos teismuose.

Dalyvavimą atrankos procedūroje siūloma numatyti ir buvusiems teisėjams, kurie buvo atleisti iš pareigų savo noru, taip pat išrinkti, perkelti ar paskirti į kitas Teismų įstatyme numatytas pareigas, bei siekiantiems vėl tapti tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju. Dabar įstatymas leidžia tokiems teisėjams grįžti į pareigas nedalyvaujant atrankos procedūroje.

Demokratų frakcijos „ׅVardan Lietuvos“ seniūno Luko Savicko nuomone, šiuo metu visuomenės pasitikėjimas teismais bei teisėjo profesijos patrauklumu yra ypač mažas, todėl nėra priežasties taikyti supaprastintą pretendentų į teisėjus atranką, o priešingai, ją stiprinti.

„Visuomenės pasitikėjimas teisingumo vykdymu yra viena didžiausių visos teismų sistemos ir kartu valstybės siekiamybių. Tik nuo to, ar visuomenė pasitiki teismais ir juose dirbančiais teisėjais, priklauso, kiek teismas žmonių akyse bus autoritetą turinti ir tinkamai socialinius konfliktus sprendžianti institucija“, – sako L. Savickas.

Demokratų teikiamais pasiūlymais numatyta tikslinti nuostatas ir dėl pretendento darbo pobūdžio bei kokybės, numatant, kad visa tai atsispindėtų per jo priimtų ir apskųstų sprendimų teisėtumo pripažinimą. Kitaip sakant, ne mažiau kaip pusė visų teisėjo priimtų ir apskųstų sprendimų aukštesnės instancijos teismo turės būti pripažinti teisėtais. Seimo narių teigimu, tai be abejonės stiprintų ir aukštesnės instancijos teismų veiklos kokybę nagrinėjant bylas, o kartu ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugą.

Trečiadienį šie pasiūlymai bus pristatomi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, o balsavimas dėl viso Teismų įstatymo projekto priėmimo planuojamas ketvirtadienį parlamento plenariniame posėdyje.

 

LRS nuotrauka.

 

Pasidalinti: