Trečiadienio rytą Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ lankėsi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius. Susitikimą demokratai inicijavo po pokalbio su regioninių ligoninių vadovais ir savivaldybių tarybų nariais, dėl susiklosčiusios situacijos, kai jau lapkričio gale baigėsi tam tikrų paslaugų apmokėjimui skirtos lėšos ir gydymo įstaigos nustojo jas teikti pacientams.
Linas Kukuraitis kėlė klausimą ar tai yra pirmas kartas, kai tokia situacija susiklosto ir kas tai lėmė. „Man atrodo sveikatos sritis turi daug panašumų su socialine sritimi – jos abi dėl valstybinio finansavimo trūkumo nuolat yra laikomos ant skurdo ribos, o joms nuo BVP skiriami procentai yra ženkliai mažesni nei Europos Sąjungos vidurkis“, - sakė demokratas. Lino Kukuraičio teigimu itin svarbu, kad tiek ministrė, tiek ligonių kasų vadovas dėtų visas pastangas, kad srities finansavimas augtų ir ligoninėms netektų sustabdyti paslaugų teikimo dėl finansavimo trūkumo.
VLK direktorius Gyčio Bendorius, atsakydamas į Seimo nario klausimą sakė, kad tokia situacija susiklostė, nes privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos yra ribotos, tad buvo pasirinkta užtikrinti būtinųjų, prioritetinių paslaugų finansavimą. Tuo tarpu gyvybei nepavojingos būklės, planinės operacijos ir panašios paslaugos yra finansuojamos mažiau ir, priklausomai nuo ligoninių gebėjimo planuoti ir paskirstyti lėšas, šiemet ne visur teikiamos iki metų galo.
Seimo narė Rima Baškienė atkreipė dėmesį, jog regionų ligoninių situacija šiek tiek primena rajonų mokyklų padėtį – mažėjant pacientų ar mokinių įstaigoms tampa sunku išgyventi. „Regionų politika mums yra nepaprastai svarbi, būtina ieškoti sprendimų, kurie padėtų juos išsaugoti, leistų žmonėms gauti paslaugas arti savo gyvenamosios vietos“, - sakė demokratė. Pasak jos svarbu ieškant geriausių sprendimų įtraukti ir savivaldybes, tačiau ne permesti sunkiai pakeliamą naštą ant jų, o kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų paslaugas teikti kokybiškai ir geriausiai atliepti gyventojų poreikius.
„Ligoninės jau prieš mėnesį indikavo, kad lėšos baigiasi ir paslaugų teikimas gali nutrūkti. Svarbu suprasti koks biudžeto padidinimas yra reikalingas, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas paslaugų teikimas“ – sakė Jekaterina Rojaka. Kalbėdama ji taip pat pabrėžė, jog pacientams trūksta informacijos apie tai, kad reikiamą paslaugą jie gali nemokamai gauti kitoje gydymo įstaigoje, jeigu ši nėra išnaudojusi viso finansuojamų paslaugų krepšelio. „Svarbiausia, kad ne tik gydytojai ir įstaigų darbuotojai žinotų apie paciento teisę rinktis kitą gydymo įstaigą, bet ir aktyviai ja siūlytų – nukreiptų žmones ten, kur paslauga bus suteikta greičiau ir nemokamai. Lygiai taip pat svarbu, kad patys pacientai žinotų savo teises ir galėtų jų reikalauti: jei laukimo eilė per ilga, jie turi teisę kreiptis į kitą įstaigą ir gauti reikalingą pagalbą anksčiau. Žmonių sveikata negali laukti, kai sistema turi galimybių padėti greičiau“ - sakė demokratų frakcijos narė.
Ji taip pat kėlė klausimą dėl nuolatinių e-sveikatos sistemos sutrikimų, kurie apsunkina darbą gydytojams, o pacientams trukdo bet kada pasiekti su jų sveikata susijusią informaciją. Ministrės teigimu šiuo metu sistema veikia gerai, ji yra nuolat tobulinama, kad strigimo situacijų pavyktų išvengti. Visgi, demokratai atkreipė dėmesį, kad tokie sutrikimai yra gana dažni, nepaisant sistemos veikimui ir išlaikymui skiriamų lėšų.
Sveikatos reikalų komitete dirbantis Linas Urmanavičius pažymėjo, jog kalendorinius metus dauguma gydymo įstaigų pabaigs nuostolingai. „Įstaigos, kurios pakėlė savo darbuotojams darbo užmokesčius eis į minusą, tos kurios to nepadarė laikosi šiek tiek geriau. Ar tikrai kitais metais ši situacija keisis? Ar biudžete numatyta pakankamai lėšų, kad įstaigos galėtų įvykdyti gydytojams ir slaugytojoms duotus pažadus?“, - klausė Seimo narys. Anot jo iš pateikto biudžeto projekto atrodo, kad kiti metai įstaigoms bus tokie pat sunkūs, kaip ir besibaigiantys.
Susitikime dalyvavę Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius sutinka, jog biudžetas labai įtemptas, tačiau tikisi, kad lėšų darbo užmokesčio bazinio dydžio pakėlimui užteks. Užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų pacientams tiekimą tikimasi ne tik raginant ligonines planuotis savo finansus ilgesniam laikotarpiui, tačiau ir įvedant papildomus medicininius kriterijus, kurie padės gydytojams sprendžiant ar ir kada kokią paslaugą teikti pacientui.