Demokratai apie pristatytą valstybės biudžetą: trumparegiškas valdančiųjų sprendimas, automatiškai lemsiantis skolinimąsi ateityje

Demokratai apie pristatytą valstybės biudžetą: trumparegiškas valdančiųjų sprendimas, automatiškai lemsiantis skolinimąsi ateityje

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, reaguodami į šiandien Vyriausybės pristatytus finansų paketą verslui ir 2023 metų biudžeto projektą, teigia, kad valdantieji teikia trumparegišką išlaidų paketą, nenurodydami  jo tvarių finansavimo šaltinių, o tai automatiškai užprogramuoja būsimų Vyriausybių skolinimąsi ateityje.

Pasak šios frakcijos bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus, Vyriausybė teikia biudžeto projektą, neįvertinusi tai, kad visoje Europoje ir toliau lėtės ekonomikos augimas, o kai kurios šalys patirs ir ekonomikos nuosmukį.

„Biudžeto planinių pajamų augimas yra suplanuotas per didelis. Nors valdantieji sako, kad fiskalinis deficitas bus 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet faktiškai, jis bus didesnis, viršijantis 5 proc., kadangi Vyriausybės ekonomikos augimo prognozės yra per daug optimistinės“, – teigia A. Butkevičius.

Parlamentaras pažymi, kad tokiu atveju pirmiausia augs valstybės skola, bus didesnės skolinimosi palūkanos, didės valstybės skolos aptarnavimo kaštai planuojant ateinančių ir vėlesnių metų asignavimus. Ir tai reiškia, anot A. Butkevičiaus, kad bus mažesnės finansinės galimybės didinti įvairias socialines išmokas kaip darbo užmokestis, pensijos ir kt.

„Siūlydami ilgalaikes išlaidas valdantieji ir vėl nepateikia tvarių pajamų plano. Tai rodo, kad ši Vyriausybė negeba valdyti viešuosius finansus ir nori tik įtikti žmonėms trumpajame laikotarpyje.  O tai sukurs dideles finansines problemas būsimoms Vyriausybėms“, – pabrėžia frakcijos seniūnas Lukas Savickas. 

Pasak L. Savicko, galime pasidžiaugti nebent tuo, kad pagaliau valdantieji išgirdo tai, ką demokratai sakė dar rugsėjo pradžioje, ką kalbėjo verslai ir visi Lietuvos žmonės, ir dėl to šiandien Vyriausybė pasirodė visu savo „gražumu“ kokia buvo nepasiruošusi ir apsimelavusi.

„Valdančiųjų retorika pasikeitė iš esmės. Anksčiau teigę, kad verslui dėl išaugusių energetikos kainų Europos valstybės pagalbos priemonių netaiko, dabar valdantieji sako, kad padėti yra būtina. Po vasaros užmigusiai Vyriausybei ir visiškai nepasiruošusiai rudeniui buvo sakoma, kad negalima laukti kitų metų, pagalbos priemonės būtinos dar šiemet – nuo spalio mėnesio. Absoliučiai neaišku, kodėl beveik du mėnesius reikėjo kankinti verslo bendruomenę, jeigu šiandien Vyriausybė jau skelbia energijos kaštų kompensavimą nuo šio mėnesio, ką mes ir siūlėme, – teigia L. Savickas.

Parlamentaras pažymi, kad valdantieji dar ir kartoja praeitos Vyriausybės inicijuotas ir pasiteisinusias pagalbos priemones verslui kaip „mokesčių atostogos“, kurios buvo taikytos pandemijos pradžioje.

Seimo nario Lino Kukuraičio teigimu, nors Vyriausybė teigia, kad žmonių pajamų didinimas yra šio biudžeto prioritetas, tačiau iš pateikto projekto matomas akivaizdus prieštaravimas.

„Tiek minimali mėnesinė alga didinama mažiau negu numato objektyvi, visų pusių sutarta formulė, tiek ir socialinės išmokos auga lėčiau negu infliacija. Jeigu dar su pensijomis stengiamasi infliacijai žengti koja kojon, tai kitos socialinės išmokos, taip pat ir vaiko pinigai, auga lėčiau negu infliacija. Reiškia, kad pažeidžiamiausiems tai yra pajamų mažinimo biudžetas“, – sako L. Kukuraitis.

Frakcijos atstovai tvirtina, kad akivaizdu, jog dar laukia rimtos diskusijos ir derybos Seime dėl pagalbos priemonių, jų imties, efektyvumo.

Pasidalinti: