Trečiadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariai surengė spaudos konferenciją, kurioje išsakė kritiką Vyriausybės pateiktam 2023 m. valstybės biudžetui. Pasak parlamentarų, Vyriausybė neskiria pakankamo dėmesio socialinei sričiai, savivaldybėms, be to, užsiima neracionaliu valstybės finansų valdymu.
Frakcijos seniūno Luko Savicko teigimu, Vyriausybė, kuri pramiegojo visą vasarą, o rudens pradžioje muistėsi su visišku nepasiruošimu valdyti kilusias energetikos ir kainų krizes, dabar bando atpirkti savo neveiklumą ir įtikti žmonėms, tačiau dėl to atsiranda ne viena rizika.
„Šis biudžetas, nors ir iš dalies dengs dalį gyventojų nuo visiško kolapso, tačiau, matyt, nuo didėjančio skurdo ir pajamų nelygybės apsaugoti nesugebės. Jame trūksta tikslinių priemonių pažeidžiamiausioms grupėms, o socialinių paslaugų finansavimas netgi mažėja. Nors parama verslui atsirado, vis dar nėra aišku, kaip ji bus skirstoma, pagal kokius kriterijus. Aiškumo verslui reikia ne gruodį, o dabar. Nuo to priklauso darbo vietos, gyventojų pajamos“, – sakė L. Savickas.
Seimo narys Linas Kukuraitis kėlė klausimą, kodėl iš darbo užmokesčio surinktų mokesčių, kuriais galima padidinti senatvės pensiją 16 proc., per bendrąją dalį joms skiriama tik 9 proc.
„Kyla esminis klausimas, kur dingo pensininkų pinigai, t.y. apie 170 mln. eurų, arba kitaip sakant, 17 eurų per mėnesį kiekvienai pensijai? Mano manymu, tai yra senatvės pensiją gaunančių žmonių „apiplėšimas“. Tokio susitarimo su pensininkais, kad jiems skirtų lėšų dalis, gaunama iš gyventojų pajamų mokesčio, būtų atiduodama kitur, pavyzdžiui, neapmokestinamų pajamų didinimui, įvairių išlaidų, darbo užmokesčiui dengti ar įvykdyti įsipareigojimus švietimo, sveikatos srityse, nebuvo“, – pažymėjo L. Kukuraitis.
Pasak jo, neadekvatus ir Finansų ministerijos teigimas, kad valstybės biudžetu yra didinamos žmonių pajamos. Seimo nario nuomone, turime tokią situaciją, kai žmonių pajamos mažėja, o valstybės įsipareigojimai ir skola didėja.
„Aptariant 2021-2023 metų laikotarpį, numatyta, kad „vaiko pinigų“ išmoka kitais metais padidės apie 16 eurų arba 22,5 proc., šalpos išmoka – 29,4 proc. Tačiau infliacija per šį laikotarpį jau viršijo 30 proc. Kitaip sakant, nors teigiama, kad pažeidžiamiausioms grupėms yra didinamos pajamos, tai reali situacija tokia, kad tomis lėšomis tik bandoma kompensuoti infliaciją, kuri net nėra visa padengiama. Tai reiškia, kad žmonės patys, be valstybės pagalbos, turi iš kitų savo lėšų padengti infliacijos kaštus“, – akcentavo L. Kukuraitis.
Parlamentarė Laima Nagienė, kalbėdama apie savivaldybėms numatomą finansavimą, pabrėžė, kad Vyriausybės strateginiai tikslai tvariai ir subalansuotai vystyti šalies teritoriją, mažinti regioninę atskirtį neatitinka tikrovės ir kelia ypatingą susirūpinimą.
„Pavyzdžiui, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai numatoma skirti vos 2,1 mln. eurų. Tai yra neadekvatus finansavimas. Palyginti su 2022 metų asignavimais susisiekimo srityje, 2023-iaisiais numatoma juos padidinti vos 6 proc., t.y. net mažiau nei buvo skirta 2021 metų biudžete. Iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta skirti tik 13 proc. daugiau nei 2022 metais. Tuo tarpu pagrindinės asfalto žaliavos – mazuto – kaina išaugo apie 40 procentų, vidutiniškai darbų ir medžiagų kainos padidėjo apie 15 procentų. Prasta kelių infrastruktūra stabdys regionų vystymąsi ir slopins investuotojų motyvaciją plėtoti juose veiklą“, – teigė L. Nagienė.
Seimo narys Algirdas Butkevičius akcentavo, kad Vyriausybei jau antrus metus trūksta patirties ir supratimo, kaip įgyvendinti valstybės finansų valdymą.
„Prieš metus Vyriausybė kalbėjo apie skiriamą milijardą eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Tačiau jokių lėšų iš šio plano nebuvo skirta. Kalbant apie konkrečius pavyzdžius, pavyzdžiui, 2021 m. buvo išasfaltuota 223 km žvyrkelių, šiais metais per 8 mėnesius – tik 33 km. Praeitais metais išasfaltuoti 1 km kainavo 460 tūkst. eurų, šiais metais suma jau siekia 656 tūkst. eurų. Vyriausybė sakė, kad per metus renovuos 1000 gyvenamųjų namų. Pernai renovuota 264, o praeitos savaitės duomenimis, šįmet renovuoti 26 gyvenamieji namai. Vyriausybė ir dabar yra suplanavusi didelius milijonus. Tačiau, kaip matome, jos tikslai prasilenkia su realybe“, – pažymėjo parlamentaras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime jau kitą savaitę teiks parlamente savo konstruktyvius siūlymus, kuriais numatoma tobulinti valstybės biudžetą, kad jis būtų labiau subalansuotas ir atliepiantis gyventojų lūkesčius.
Spaudos konferenciją pažiūrėti galite ČIA.