Šiandien Aplinkos apsaugos komitete vyksta Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime Tomo Tomilino inicijuotas posėdis, kuriame svarstomi Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto ir miško kirtimų normos 2024–2028 m. klausimai.
Rugpjūčio 4 d. Aplinkos ministerija paskelbė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos didinimo projektą. Jame numatoma 2024–2028 m. pagrindiniais kirtimais, kurių didžioji dalis yra plyni ir atvejiniai, kirsti dar daugiau valstybinių miškų nei per praėjusį penkmetį.
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) duomenimis, remiantis faktine kasmet nuo 2019 m. tvirtinta miškų kirtimų norma, ateinančio penkmečio pagrindinių kirtimų norma didinama 6,42 proc., o per metus būtų leidžiama iškirsti net iki 730 ha daugiau plynojo kirtimo ekvivalentu.
Kaip sakė Aplinkos komiteto narys T. Tomilinas, kyla klausimas, ar per penkerius metus valdantieji pasimokė iš istorijos, ar prisimena savo pačių retoriką 2018 m., galų gale, ar pamena savo rinkimų pažadus labiau saugoti miškus (Vyriausybės programa, 162.1 ir 162.2 punktas) ir pasiekti miškų susitarimą?
Be to, pridūrė Seimo narys, žlugus Nacionaliniam miškų susitarimui, Simonas Gentvilas asmeniškai pažadėjo, kad bent jau naujame Miškų įstatyme bus visiškai pakeisti Miškų tarybos formavimo principai ir joje atsiras vieta ir kitai Miškų susitarimo pusei – nevyriausybininkams, nuo medienos pramonės nepriklausomam mokslui, nemedieninės ekonomikos interesų grupėms, aplinkosaugininkams.
„Manau, Aplinkos komiteto posėdyje politikai vienbalsiai prašys Vyriausybės netvirtinti siūlomos valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos ir atnaujinti normos nustatymo metodiką, perkeliant jos formavimo principus į įstatymo lygmenį, kad ji atitiktų šių laikų ekologinius iššūkius, Europos žaliojo kurso kryptis ir visuomenės lūkesčius, svarstant įtrauktų visų tvarumui svarbių sričių specialistus“, – pabrėžė T. Tomilinas.
Daugiau nei 20 organizacijų, sudarančių Aplinkosaugos koaliciją, pasirašytame rašte pažymėta, kad pasiūlyta pagrindinių miško kirtimų norma apskaičiuota naudojant pasenusią 2008 m. metodiką, neužtikrinančią Europos žaliojo kurso tikslų, neatitinkančią ES miškų strategijoje pateiktos tvarios miškotvarkos sampratos, neatliepiančią klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizių, neužtikrinančią socialinių ir nemedieninės ekonomikos poreikių.