Ekonomistai vis garsiau kalba, kad laukiantys keli metai gali būti nelengvi: ekonomika lėtėja, konkuruoti su kitų šalių gamintojais nelengva, nėra iki galo aišku, kaip ekonominius procesus paveiks dirbtinio intelekto plėtra. Šiame kontekste itin svarbu padaryti viską, kad Lietuvos ekonomika nestagnuotų, tam reikia aiškios strategijos ir Vyriausybės lyderystės.
Šiuo metu Lietuvos ekonomikos gyvybingumą didžiąja dalimi palaiko vidaus vartojimas, tačiau remiantis vien juo didesnių ekonominių iššūkių atlaikyti nepavyks. Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) suteikia papildomą kapitalą šalių ekonomikos plėtrai, kuria naujas darbo vietas ir augina gyventojų pajamas. Per pastaruosius penkerius metus užsienio investicijos Lietuvoje augo vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje.
Deja, nuo 2024 metų jos ėmė mažėti ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje, šiuo metu užsienio investicijos pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 9 metus, dar didesnį nerimą kelią tai, kad greitas atsigavimas mažai tikėtinas.
Investicijų apimtys atskirose Europos valstybėse gerokai skiriasi. Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija lieka pagrindinės regiono šalys, į kurias krypsta daugiausia tiesioginių užsienio investicijų. Jos pritraukia maždaug pusę visų investicinių projektų Europoje.
Lietuva šiame kontekste dažniausiai vertinama kaip viena mažesnių Europos ekonomikų, siekiančių pritraukti investicijų į paslaugų centrus, gamybą, technologijų vystymą ir kitas veiklas, o šioje srityje mūsų patiriami sunkumai panašūs į kitų mažų valstybių su kuriomis konkuruojame.
Investicijos sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir tokį lygį būtina ne tik išlaikyti, bet ir didinti, kitaip subalansuotas šalies biudžetas gali tapti neįveikiama užduotimi.
Mažėjant investicijų kiekiui kova dėl jų regione neišvengiamai taps aršesnė. Ar Lietuva šiai kovai yra pasirengusi?
Žvelgiant į praėjusių metų duomenis atrodo, kad situacija linkusi prastėti, o ilgalaikių, sisteminių, situaciją keičiančių sprendimų nėra ieškoma.
Pavyzdžiui, pagal „Investors Forum“ pateiktą informaciją praėjusių metų viduryje, aptariant pirmojo pusmečio TUI rezultatus, konstatuojama, kad Lietuvos patrauklumas sumažėjo. Esą, pirmą kartą per daugelį metų, daugiau kapitalo paliko šalį, nei atvyko, todėl Lietuva nebėra investicijų magnetas.
Tuo pačiu metu „Investuok Lietuvoje“ pažymėjo, kad 2025 m. fiksuotas iki šiol neregėtas reiškinys – potencialūs investuotojai įšaldo gamybinius investicinius projektus Lietuvoje. Dėl to per pirmąjį 2025 m. pusmetį Lietuva pritraukė net 16 kartų mažiau TUI nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.
XIX vyriausybės Ekonomikos ir inovacijų ministras, demokratas Lukas Savickas su komanda ėmėsi priemonių situacijai suvaldyti – atsirado „Investicijų greitkelio“ iniciatyva, ieškota novatoriškų būtų investuotojams pritraukti ir išlaikyti. Tenka konstatuoti, kad pasikeitus ministrui pasikeitė ir prioritetų sąrašas. Ar bent jau viešojoje erdvėje apie jokias naujas iniciatyvas ir didelius investuotojus nebekalbama.
Nėra gero laiko ekonomikai trauktis, tačiau šis ypatingai blogas: priimtas trimetis biudžetas yra nesubalansuotas ir skylėtas, skolos aptarnavimo mokesčiai tuoj įsuks ekonomiką į spiralę, iš kurios išeiti turime labai mažai galimybių, geopolitiniai lūžiai ir tarifų karai, į kuriuos jautriai reaguoja finansų rinkos, padaro procesus sunkiai numatomais. Ir prie viso to dar turime vyriausybę, kuri nenudirba, net tos darbo dalies, kuri priklauso nuo mūsų pačių.
Privalome didinti ilgalaikį Lietuvos patrauklumą investuotojams, svarbu pereiti nuo uždelsto „gaisrų gesinimo“ prie nuoseklaus, prevenciniu požiūriu paremto strateginio planavimo, leidžiančio laiku įžvelgti atsirandančius trūkumus ir juos šalinti.
Užsienio šalių investicijos būtinos ne tik mūsų ekonomikos gyvybingumui ir šalies klestėjimui. Jos nepaprastai svarbios ir mūsų valstybės saugumui. Kuo daugiau užsienio šalių kapitalo ir investicijų sutelkiame Lietuvoje, tuo labiau didėja partnerių interesas tas investicijas ginti ir saugoti.