Spalio 14 d. sukanka trys mėnesiai, kai prisiekė Vyriausybė, o Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguoti ministrai pradėjo vadovauti Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijoms. Per šį laikotarpį perėjome nuo įsipareigojimų prie konkrečių sprendimų, kuriais siekiama mažinti gyventojų išlaidas, užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir palengvinti sąlygas Lietuvos ūkininkams.
Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus, pagrindinis trijų mėnesių darbo principas - sprendimus vertinti ne pagal priimtų teisės aktų ar paskelbtų iniciatyvų skaičių, o pagal tai, kokius pokyčius jie kuria žmonėms, verslui ir valstybei.
„Prieš tris mėnesius prisiėmėme atsakomybę už tris valstybei ir jos žmonėms svarbias sritis. Mūsų tikslas nuo pirmos dienos buvo labai aiškus - ne skambūs pažadai, o konkretūs sprendimai. Kad žmonės mažiau mokėtų už energiją, šeimos galėtų gauti sveikatos paslaugas arčiau namų, o ūkininkai turėtų daugiau galimybių dirbti ir mažiau laiko gaištų biurokratijai. Per šiuos tris mėnesius padėjome pagrindą svarbiems kokybiniams pokyčiams. Žinoma, per tokį trumpą laiką visų problemų neišspręsi, tačiau svarbiausia, kad sprendimai jau priimami, o pradėti darbai turi aiškią kryptį. Mums svarbu ne tai, kiek sprendimų priimta, o tai, kaip jie keičia žmonių kasdienybę“, - sako V. Sinkevičius.
Energetika: mažesnės išlaidos, patikimesnis tiekimas ir didesnis savarankiškumas
Energetikos ministerija pirmuosius tris mėnesius daugiausia dėmesio skyrė trims tikslams - mažinti energijos išlaidas gyventojams, sudaryti geresnes sąlygas elektros gamybai Lietuvoje ir stiprinti energetikos infrastruktūros saugumą.
Pirmiausia pradėta informavimo kampanija, kad pažeidžiamiausi gyventojai žinotų apie galimybes mažinti elektros sąskaitas. Taip pat imtasi priemonių biokuro kainų augimui valdyti ir jo pasiūlai didinti, siekiant mažinti spaudimą šildymo kainoms.
Antra, po vasarą praūžusių audrų Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam „Audrų paketui“. Juo numatoma stiprinti elektros tinklo atsparumą, trumpinti elektros tiekimo sutrikimų trukmę ir gerinti pagalbos gyventojams organizavimą.
Trečia, priimti energetikos įstatymų pakeitimai, mažinantys administracines kliūtis atsinaujinančios energetikos projektams. Lietuvoje taip pat pasiekta 1 GW energijos kaupimo pajėgumų riba, o ilgalaikiai susitarimai dėl dujų tiekimo iš JAV ir pažanga įgyvendinant „Harmony Link“ projektą prisideda prie energetinio saugumo stiprinimo.
Sveikatos apsauga: paslaugų išsaugojimas šeimoms ir pasirengimas krizėms
Sveikatos apsaugos ministerijos pirmųjų trijų mėnesių sprendimai orientuoti į sveikatos paslaugų prieinamumą šeimoms, regioninių gydymo įstaigų išsaugojimą ir sveikatos sistemos atsparumą ekstremaliosioms situacijoms.
Vienas pirmųjų sprendimų- sustabdytas Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymas. Taip išsaugota šeimoms svarbi gimdymo paslauga, dėl kurios išlikimo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių buvo išreiškę palaikymą.
Kitas svarbus pokytis - bazinio akušerijos ir pediatrijos paslaugų finansavimo užtikrinimas. Šiuo sprendimu siekiama, kad gimdymo ir vaikų ligų skyriai galėtų veikti ir regionuose, kur mažesnis pacientų skaičius apsunkina jų išlaikymą. Tai svarbu šeimoms, norinčioms auginti vaikus ne tik didmiesčiuose.
Trečioji kryptis - 300 mln. eurų numatymas strateginių ligoninių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Investicijos į požeminę infrastruktūrą ir gydymo įstaigų atsparumą turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti sveikatos paslaugų tęstinumą ir krizių metu.
Žemės ūkis: mažiau biurokratijos, daugiau paramos ir stipresni vietos ūkiai
Žemės ūkio ministerija per pirmuosius tris mėnesius ėmėsi sprendimų, kuriais siekiama mažinti ūkininkų finansinę ir administracinę naštą, skatinti investicijas bei stiprinti vietos produkcijos realizavimo galimybes.
Pirmiausia numatyta 20 mln. eurų papildoma parama ūkininkams dėl išaugusių kuro ir trąšų kainų. Taip pat pradėtas pagalbos nuo audrų nukentėjusiems ūkiams rengimas - surinkti duomenys iš 13 savivaldybių, vertinami nuostoliai. Siekiant mažinti biurokratiją, pradėtas NMA ir VMVT patikrų koordinavimas, pratęsti kai kurie pievų priežiūros terminai ir iškeltas tikslas iki 2028 m. administracinę naštą sumažinti 30 procentų.
Antra, ūkininkams atvertos naujos investavimo galimybės. Paskelbtas apie 67 mln. eurų paramos kvietimas investicijoms į žemės ūkio valdas, o jaunųjų ūkininkų ir perdirbėjų investicinių paskolų grąžinimo terminas pratęstas nuo penkerių iki dešimties metų.
Trečia, pradėta stiprinti trumpąsias maisto tiekimo grandines, kad daugiau vietos ūkininkų produkcijos pasiektų mokyklas ir kitas viešąsias įstaigas. Simno gimnazijoje jau naudojama vietos ūkininkų produkcija, o Kaune pradėtas pilotinis projektas, jungiantis ūkininkus, kooperatyvus ir viešojo sektoriaus pirkėjus.
Trys mėnesiai - pradžia ilgalaikiams pokyčiams
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pabrėžia, kad per pirmuosius tris mėnesius priimti sprendimai yra ilgalaikių pokyčių pradžia, o jų poveikis priklausys nuo nuoseklaus įgyvendinimo.
Energetikoje siekiama, kad gyventojai mažiau mokėtų už energiją ir rečiau susidurtų su tiekimo sutrikimais. Sveikatos apsaugoje - kad šeimoms reikalingos paslaugos išliktų arčiau namų, o ligoninės būtų pasirengusios krizėms. Žemės ūkyje - kad ūkininkai mažiau laiko skirtų biurokratijai, turėtų daugiau galimybių investuoti ir lengviau pasiektų vietos rinką.
Demokratų vertinimu, būtent šie kokybiniai pokyčiai - geresnis paslaugų prieinamumas, didesnis saugumas ir mažesnė kasdienė našta - turi tapti pagrindiniu Vyriausybės darbo vertinimo kriterijumi.