Seimo narys Tomas Tomilinas kreipėsi į Seimo narius atviru laišku, kviesdamas nepalaikyti iniciatyvos, siekiančios drausti ritualinį skerdimą.
Laiško tekstą pateikiame žemiau.
Gerbiami kolegos,
visi jūs gaunate jautrius laiškus dėl ritualinio skerdimo, kurių siuntimą skatina Tuščių narvų organizacija. Aš asmeniškai daug metų padedu tai organizacijai ir visada palaikiau jų poziciją dėl kailinių žvėrelių draudimo, dėl medžioklės ribojimų ir kitų dalykų. Tačiau šį kartą noriu jums paaiškinti, kodėl nepritariu pozicijai uždrausti ritualinį skerdimą.
Pradėsiu nuo moralinių argumentų, kurie man absoliučiai svarbiausi. Labai ciniška būtų remtis tik ekonomine logika, nes praeityje siūlyti draudimai irgi šiek tiek ignoravo ekonomiką dėl moralinių sumetimų.
1. 97 proc. ritualinio skerdimo fakto Lietuvoje susiję su musulmoniška halal tradicija. Halal skerdimo praktikos nesiskiria nuo mūsų įprastų skerdimo praktikų, t.y. gyvūnas yra apsvaiginimas elektra prieš skerdžiant, visa esmė yra malda vykstanti šalia. Šią informaciją gavau iš Valstybinės veterinarijos tarnybos, kalbėjau su specialistu D. Kalinausku, atsakingu už šią sritį. Remiantis kitam Seimo nariui pateikta medžiaga raštu galvijai Lietuvoje yra skerdžiami tik halal tradicija, o košer tradicija skerdžiama tik virš tūkstančio paukščių per metus, kas sudaro 3 proc. visos temos apie kurią mes kalbame. Visą raštą galima pamatyti čia.
2. Net jei jums svarbu stabdyti tik košer tradicijas, verta pasidomėti, ką tuo klausimu sako mokslas. Ritualinis skerdimas be apsvaiginimo pagal griežtas košer tradicijas nėra mažiau humaniškas nei mums įprasti skerdimo būdai. Moralizuoti čia galėtų tik tikri vegetarai, o ne tie, kas valgo mėsa ir postringauja apie neva blogas žydų ar musulmonų tradicijas. Mokslinių tyrimų visuma labai aiškiai sako, kad tradicinis gyvūnų skerdimas taikant elektrošoką nėra kuo nors labiau humaniškas nei žydų tradicijos griežtos taisyklės. Jos jau tūkstantmečius remiasi itin aštriu peiliu, griežta peilio aštrumo kontrole ir technika, kuri užmigdo gyvūną per milisekundes. Mokslinę medžiagą gautą iš britų ekspertų galite pamatyti čia.
3. Ritualinio skerdimo draudimas visada eina kaip priedanga antisemitizmui. Tai buvo pirmas įstatymas, kurį pasiūlė 1933 metais į valdžią Vokietijoje atėję naciai. Dabar tą aktyviai propaguoja Vokietijoje kraštutinės dešinės AfD partija. Tuo tarpu Europos žaliųjų partija, Vokietijos žaliųjų partija pabrėžia gyvūnų gerovę, tačiau religinių bendruomenių atveju palaiko taikomas išimtis, kurias yra patvirtinęs Vokietijos konstitucinis teismas. Taip yra išimčių, Belgijoje tai tapo rimta dilema, tačiau mūsų kaimyninė Lenkija yra halal ir košer eksporto lyderė Europoje, nors Lenkija yra griežta gyvūnų gerovės srityje. Lenkijoje iš viso draudžiama vilkų medžioklė, buvo uždraustos visos kailinių žvėrelių fermos ir t.t. Seimo narys Vytautas Sinica net neslepia, kad jos tikrasis taikinys yra kitų tradicijų žmonės ir, mano galva, gyvūnai yra tik priedanga neapykantai skleisti. Todėl, esu tikras, kad Vokietijoje mūsų neapgalvotas sprendimas gali būti priimtas itin jautriai, daugiau galite sužinoti čia.
Ir čia norėčiau pateikti kelis ekonominius argumentus.
4. Radikalaus politiko noras kurstyti neapykanta kitų religijų žmonėms bus dosniai apmokėtas Lietuvos verslo ir biudžeto pinigais. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė pažymėjo, kad tokia siūloma pačių Lietuvos politikų iniciatyva nepasiektų deklaruojamo tikslo regioniniu mastu, bet turėtų reikšmingų pasekmių šalies ūkininkams, maisto perdirbimo sektoriui bei eksportui. Lietuva kasmet eksportuoja daugiau kaip 30 tūkst. tonų jautienos, kurios vertė siekia apie 210 mln. eurų, o ritualiniu būdu pagaminta produkcija sudaro apie trečdalį šio kiekio. Lietuvos verslas ir taip susiduria su augančiais konkurencingumo iššūkiais regione, o toks draudimas sukeltų ekonominės veiklos, investicijų ir darbo vietų perkėlimą iš Lietuvos į užsienį. Komentaras apie tai čia.
5. Kailinių žvėrelių fermų draudimas pareikalavo kelių milijonų biudžeto pinigų. Buvo atskiras KT sprendimas. Draudžiant tam tikrą verslą pagal ES teisę ir Lietuvos Konstituciją teks mokėti kompensacijas. Turint minty, kad halal eksportas sudaro apie trečdalį mūsų mėsos eksporto, tai suma, kurios reikės ieškoti biudžete bus artima šimtui milijonų. Čia jau nekalbant apie pasekmes pačiam verslui, mūsų atsiveriančioms rinkoms Indonezijoje, kitose islamiškose Azijos valstybėse.
Bet kaip minėjau, moraliniai aspektai yra svarbesni už ekonominius ir neapykantos kurstymas prisidengiant gyvūnų gerovė yra problema.
Tomas Tomilinas