Gegužės 7 - 9 dienomis Briuselyje vyksta Europos žaliųjų partijų lyderių susitikimas skirtas Europos dienai paminėti. Jame dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" atstovas ir Europos žaliųjų partijų šeimos valdybos narys Tomas Tomilinas. Dalijamės jo laišku demokratų bendruomenei ir įžvalgomis, ko jis tikisi iš šio susitikimo.
Mieli demokratai,
šiomis dienomis Briuselyje vyksta visos Europos žaliųjų partijų vadovų susitikimas Europos dienos proga. Bus pasirašoma bendra deklaracija, kurios rengime pirmą kartą dalyvavau jau kaip Europos žaliųjų partijos valdybos narys. Tai bendras 30 šalių Europos žaliųjų lyderių kvietimas stipresnei, demokratiškesnei ir vieningesnei Europai.
Pasistengiau, kad deklaracijoje būtų labai ryškiai atspindėtas mūsų strateginis interesas kurti bendrą saugumo erdvę Europoje, ryškėtų ES geopolitinis adekvatumas ir sprendimų priėmimo greitis, Ukrainos narystė sąjungoje. Europa turi tapti geopolitine galia ir susigrąžinti savo reikšmę. Tarptautinė teisė bus ginama tik tada, kai galia bus tų rankose, kurie siekia jos laikymosi.
Deklaracijoje nėra dviprasmiškų dalykų, o akcentas dedamas į energetinį saugumą. Lietuva yra pavyzdys ES kaip galima nuosekliai siekti energetinės nepriklausomybės ir nuosavų atsinaujinančių išteklių naudojimo.
Pasaulyje, kuriame demokratijai kyla grėsmė, tarptautinė teisė yra ignoruojama, o pasaulinis nestabilumas didėja, Europa privalo drąsiai iš naujo apibrėžti, ką ji gina ir kaip veikia. Mes, Žaliųjų partijų lyderiai iš visos Europos, sutariame, kad:
- Europa turi stiprinti savo nepriklausomybę užbaigdama iškastinio kuro erą;
- Europa turi stiprinti ir ginti demokratiją tiek ES viduje, tiek už jos ribų;
- Jungtinės Karalystės ateitis yra Europos Sąjungoje. Esame pasirengę vėl priimti Jungtinę Karalystę kartu su kitomis šalimis, kai ji pasirinks šį kelią;
- Europa turi laikyti plėtrą strateginiu prioritetu – nuo Islandijos iki Ukrainos ir Vakarų Balkanų – siekdama stiprinti ir vienyti Europos šeimą.
Tai nėra įprastas politinis momentas. Šiuo metu matome kovą dėl pačios demokratijos ateities. Nuo Ukrainos iki Palestinos, taip pat tokiose šalyse kaip Sudanas, Iranas ir Libanas, didžiausią kainą moka civiliai gyventojai. Tarptautinės teisės nykimas ir represijų normalizavimas spartėja bei griauna pačius pamatus, ant kurių buvo sukurta Europa.
Stipri ir vieninga Europa yra būtina. Tik veikdami kartu galime atsakyti į geopolitinį nestabilumą, apginti demokratiją ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių galių. Europos žalieji sveikina demokratinius pokyčius Vengrijoje, kur piliečiai balsuodami pašalino Viktorą Orbáną ir taip užbaigė ilgus metus trukusį trukdymą. Naudodamasis veto teise užsienio politikos klausimais, jis daugelį metų laikė Europą įkaite.
Dabar atėjo metas panaikinti šį paralyžiuojantį veto ir stiprinti Europos bendradarbiavimą diplomatijos bei saugumo srityse. Europa turi tapti geopolitine galia ir susigrąžinti savo reikšmę. Tarptautinė teisė bus ginama tik tada, kai galia bus tų rankose, kurie siekia jos laikymosi.
Pragyvenimo krizę kursto mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro. Kiekvienas pasaulinis energijos sukrėtimas lemia didesnes sąskaitas namų ūkiams. Priklausomybė nuo iškastinio kuro silpnina Europos suverenitetą. Iškastinis kuras skatina konfliktus ir stiprina autoritarinius režimus. Todėl raginame Europos Komisiją įvesti griežtą „Trumpo mokestį“: bent 50 % nenumatyto pelno mokestį iškastinio kuro bendrovių viršpelniui, o surinktas pajamas skirti namų ūkių paramai ir investicijoms į atsinaujinančią energetiką, energijos efektyvumą bei Europos energetinę nepriklausomybę.
Dabar yra metas saulės, vėjo ir geoterminei energijai. Tai ne tik klimato būtinybė, bet ir savarankiškesnės bei prieinamesnės Europos pagrindas. Spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką, elektros tinklus ir energijos efektyvumą yra būtinos siekiant apsaugoti žmones Europoje ir stabilizuoti mūsų ekonomiką. Kiekvienas žingsnis atsitraukiant nuo iškastinio kuro priartina mus prie mažesnių, stabilesnių kainų ir stipresnės Europos nepriklausomybės. Europa turi veikti reikiamu mastu, įskaitant bendrų finansinių pajėgumų stiprinimą. Pagrindinė Europos kūrimo idėja buvo bendri veiksmai energetikos ir pramonės srityse siekiant taikos. 2026 metais ši idėja yra aktualesnė nei bet kada. Saugumas Europoje apima ne tik gynybą – tai taip pat žmonių apsauga nuo klimato rizikų, ekonominio nestabilumo ir socialinio nesaugumo.
Visoje Europoje ir už jos ribų piliečiai bei aktyvistai vienijasi siekdami susigrąžinti savo ateitį. Mes stovime kartu su jais ir veikiame kartu su jais.
Žaliųjų lyderiai jau įgyvendina šiuos pokyčius. Miestuose ir bendruomenėse jie gerina gyvenimo kokybę ir mažina išlaidas. Tai nėra vien idealistiniai ar tušti pažadai – tai konkreti šiandienos realybė, kurią įgyvendina daugybė žaliųjų merų, tarp jų penkių Europos sostinių merai ir šimtai vietos tarybų narių, ginančių demokratiją, skatinančių žaliąją pertvarką ir saugančių socialinį saugumą mūsų piliečiams.
Europa turi ir toliau atverti duris tiems, kurie dalijasi jos vertybėmis. Plėtra išlieka strateginiu prioritetu taikai ir stabilumui. „Brexit“ tapo politine ir ekonomine nesėkme, turinčia ilgalaikių neigiamų pasekmių žmonėms Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje. Europos žaliųjų šeima aiškiai teigia: Jungtinės Karalystės ateitis yra Europos Sąjungoje. Esame pasirengę vėl priimti Jungtinę Karalystę kartu su kitomis šalimis, kai ji pasirinks šį kelią.
Pagarbiai,
Tomas Tomilinas