Lapkričio 10 d. Seimas po pateikimo pritarė Energetikos ministerijos parengtam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siūloma sumažinti elektros tinklų apsaugos zonas ir sušvelninti dalį jose taikomų apribojimų. Įgyvendinus pakeitimus, visoje Lietuvoje bus atlaisvinta apie 12 tūkst. hektarų žemės - daugiau, nei užima Klaipėdos miestas.
Energetikos ministro, demokrato Luko Savicko teigimu, šiuo metu galiojantys apribojimai kai kuriose teritorijose yra pertekliniai ir apsunkina gyventojų bei verslo galimybes naudotis turima žeme.
„Elektros linijų apsaugos zonos daug kur yra platesnės, nei reikia saugumui užtikrinti, todėl siūlome jas sumažinti ir atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės. Tai suteiks daugiau galimybių ūkininkams, verslui ir gyventojams, o visi būtini saugos reikalavimai išlieka“, - sako L. Savickas.
Pokyčiai leis žemės savininkams ir verslui lanksčiau naudoti teritorijas
Dalis šiuo metu draudžiamų veiklų apsaugos zonose būtų leidžiamos suderinus su tinklų operatoriumi. Pavyzdžiui, atsirastų daugiau galimybių įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, sandėliuoti nedegias medžiagas, statyti administracinės ar paslaugų paskirties pastatus.
Šie palengvinimai būtų taikomi žemesnės nei 6 kV ir aukštesnės nei 110 kV įtampos oro linijų bei požeminių kabelių apsaugos zonose. Vidutinės įtampos (10–35 kV) linijų apsaugos zonose esami draudimai išliktų dėl technologinių ir saugos reikalavimų.
Vien ESO valdomo tinklo teritorijose pakeitimai paveiks apie 85,6 tūkst. objektų ir maždaug 65 proc. žemės sklypų, kuriuos kerta skirstomojo tinklo apsaugos zonos.
Bendras ESO apsaugos zonų plotas Lietuvoje sumažės nuo 85,8 tūkst. iki 80,2 tūkst. hektarų.
Apie 9 tūkst. žemės sklypų šie apribojimai išnyktų visiškai
„Litgrid“ valdomų oro linijų apsaugos zonų plotas sumažėtų dar apie 7 tūkst. hektarų. Iš jų 433 hektarai yra urbanizuotose teritorijose, o 1 413 hektarų – miškuose.
Pasak energetikos ministro, šie pakeitimai svarbūs ne tik žemės savininkams, bet ir visos šalies ekonominei plėtrai.
„Mažindami perteklines zonas, siekiame atlaisvinti žemę verslo plėtrai, kartu išlaikydami visus saugumo reikalavimus. Šalia linijų atsiras daugiau galimybių plėsti gamyklų teritorijas, automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti viešojo transporto stoteles ar uždaras sandėliavimo vietas“, – teigia L. Savickas.
Mažiau biurokratinių kliūčių, išlaikant saugumą
Siūlomi pakeitimai taip pat turėtų palengvinti teritorijų planavimo ir statybos procedūras, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms bei gyvenamųjų ir komercinių teritorijų plėtrai.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose, būtų sudarytos sąlygos išsaugoti daugiau miško plotų. Mažesnė administracinė našta leistų greičiau ir efektyviau dirbti tiek įmonėms, tiek priežiūros institucijoms.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ požiūriu, valstybės reguliavimas turi būti pagrįstas realiais saugumo ir visuomenės interesų poreikiais. Kai apribojimai tampa pertekliniai, juos būtina peržiūrėti, kad gyventojai ir verslas galėtų racionaliau naudoti turimą žemę.
Pakeitimai galėtų įsigalioti 2027 metų pradžioje
Lapkričio 10 d. Seimui pritarus įstatymo projektui po pateikimo, jį toliau svarstys parlamentiniai komitetai. Vėliau Seimas balsuos dėl galutinio priėmimo.
Jeigu įstatymo pakeitimams bus pritarta, naujoji tvarka įsigalios 2027 m. sausio 1 d.