Sveikatos apsaugos ministras, demokratų pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis trečiadienį inicijavo Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių peržiūrą, kuria siekiama įvertinti ir keisti dabar galiojančias nuostatas, kada nustatomas sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
„Dabar galiojančiose taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad žala sveikatai nustatoma vertinant tik poveikį kūnui: mėlynės, lūžiai, laikas, reikalingas gijimui ir t.t. Neatsižvelgiama į psichologinį poveikį, kurį padaro smurtautojo vykdomi veiksmai. Pavyzdžiui po seksualinio užpuolimo kūnas gali sugyti gana greitai, tačiau psichologinė žala ir poveikis išlieka visą gyvenimą“, - sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Pasak jo teigti, kad patyrus seksualinę prievartą sveikata būna tik nežymiai ar nesunkiai sutrikdyta negalima atsižvelgiant į holistinį žmogaus kūno ir sveikatos vertinimą. „Tikrai galima teigti, kad kaip visuomenė patobulėjome suprasdami psichinės sveikatos įtaką bendrai žmogaus būklei ir gyvenimo kokybei, tai turi atsispindėti ir teisės aktuose. Dabar galiojančią tvarką reikia peržiūrėti ir keisti nedelsiant“, - tvirtina ministras.
Sveikatos apsaugos ministerijos komandai pavesta peržiūrėti galiojančią tvarką, inicijuoti diskusiją su ekspertais bei parengti siūlymus dėl galiojančios tvarkos keitimo.
Pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis ir nustatantis atsakomybę už sveikatos sutrikdymą, yra Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Pačius sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, kurias ketinama keisti.
Šios taisyklės tvirtinamos sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo bei teisingumo ministrų bendru įsakymu.
Apie būtinybę keisti požiūrį į seksualinių nusikaltimų aukas jau yra kalbėjęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Reaguodamas į teismo sprendimą byloje dėl nepilnametės išžaginimo, jis pažymėjo, kad tokie sprendimai pagrįstai pakerta žmonių pasitikėjimą teisingumo sistema, kai susidaro įspūdis, jog nusikaltėlio orumas apsaugomas labiau nei aukos. Pasak jo, seksualinės prievartos pasekmės auką gali lydėti visą gyvenimą, todėl valstybės atsakas neturi baigtis vien nusikaltėlio nubaudimu – būtina matyti ir ilgalaikę aukai padarytą žalą.