Gegužės 19 dieną Seime vyko spaudos konferencija, skirta Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymui pristatyti. Tai pirmas toks sisteminis bandymas įstatymų lygmenyje įtvirtinti vyresnio amžiaus žmonių politikos nuostatas ir kryptis, kurios leistų įgyvendinti kompleksines politikos priemones ir užtikrinti didesnį senjorų įsitraukimą ir dalyvavimą viešajame gyvenime.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis, praėjusios kadencijos Seimo narė, viena iš įstatymo rengėjų Silva Lengvinienė, Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos vadovas Gediminas Dalinkevičius ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorius Tadas Tamošiūnas.
„Šio įstatymo rengimą paskatino visuomenėje egzistuojantis poreikis, tarptautinės patirties analizė ir pačių vyresnio amžiaus žmonių išreikštas noras, kad būtų sudarytos palankios sąlygos aktyviam ir sveikam amžėjimui“, - sako praėjusią kadenciją įstatymo rengimo darbo grupei vadovavusi Silva Lengvinienė.
Konferencijos metu pristatyta esamos senjorų situacijos šalyje analizė – penki iššūkiai, kuriuos dažniausiai patiria vyresnio amžiaus gyventojai. Didelė skurdo rizika, pajamų nelygybė, trumpa sveiko gyvenimo trukmė, vienišumas bei ribotos galimybės išlikti darbo rinkoje. Vienas įstatymo rengėjų Linas Kukuraitis sako, kad toks įstatymas neišspręs visų senjorų problemų, tačiau padės valstybės politikai įgyti kryptį ir leis institucijoms aiškiau pasidalinti atsakomybei bei užduotis.
„Senjorai buvo bene vienintelė tokia visuomenės grupė, kuri užima vis didesnę vietą, dėl visuomenės senėjimo, tačiau neturėjo vieno konkretaus jai dedikuoto dokumento ir todėl visa politika buvo vykdoma gana padrikai: kiekviena ministerija, savivaldybė ar institucija turėjo savo iniciatyvas ar priemones, tačiau jų nederino tarpusavyje“, - teigia Seimo narys.
Įstatymu įsipareigojama Lietuvoje kurti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, galimybes ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui. Šalia šio, politinio įsipareigojimo numatomi konkretūs teisiniai, socialiniai, strateginiai ir instituciniai įsipareigojimai bei įsipareigojimas remti senjorų organizacijas ir vystyti NVO sektoriaus pajėgumus šioje srityje. Aiškios atsakomybės padalijamos ministerijoms ir savivaldybėms, kurios, pagal savo kompetencijas, turi perkelti įstatymo nuostatas į praktiką.
„Įstatymas yra sisteminis, juo siekiama visus sutelkti bendram veikimui, numatytos konkrečios priemonės, ministerijų įsipareigojimai ir savivaldybių atsakomybės. Jame nekalbama apie pensijas, kai kuriuos kitus dalykus, numatytus kituose teisės aktuose, tačiau įtvirtinama mūsų pareiga vyresnio amžiaus žmonėms ir būdai ją realizuoti“, - teigia Linas Kukuraitis.
Pasak jo, nors įstatymas vėluoja, lyginant su sistemine kitų visuomenės grupių politika, jo atsiradimas dėl to ne mažiau svarbus. „Atsiranda socialinės įtraukties sąvoka, kurią dažnai naudojome praktikoje, tačiau ji niekada nebuvo įtvirtinta įstatyme, tai rodo ir valstybės požiūrį ir tikslą, kur link turi judėti vyresnio amžiaus gyventojų politika“, - apibendrindamas pristatomą įstatymą sakė parlamentaras.
Vyresnio amžiaus gyventojų politikos pagrindų įstatymas sulaukė palaikymo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tikimasi, kad dar pavasario sesijai nesibaigus jis bus atneštas į Seimo salę balsavimui po svarstymo.
Visą spaudos konferenciją galite peržiūrėti čia.