Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika siūlo griežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką ir užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui išimtimi, leidžiančia gyvulininkyste užsiimantiems ūkiams įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.
Pasak ministro, pokyčiai reikalingi ne tik siekiant riboti pernelyg didelę žemės koncentraciją, bet ir sudaryti daugiau galimybių jauniesiems bei pradedantiesiems ūkininkams įsigyti žemės, pradėti ūkininkauti ir plėsti savo ūkius.
„Žemė yra pagrindinė ūkininko darbo priemonė. Kai dideli žemės plotai koncentruojasi nedidelio skaičiaus asmenų ar įmonių rankose, jaunam žmogui, norinčiam pradėti ūkininkauti ar plėsti šeimos ūkį, konkuruoti dėl žemės tampa vis sunkiau. Todėl turime užtikrinti, kad įstatyme numatytos išimtys būtų naudojamos pagal jų tikrąją paskirtį, o ne taptų būdu apeiti nustatytus ribojimus“, - sako K. Mažeika.
Šiuo metu įstatymas numato, kad asmuo ar susiję asmenys paprastai gali turėti ne daugiau kaip 500 hektarų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau šis ribojimas netaikomas, kai žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir jos plotas neviršija vienam sutartiniam gyvuliui tenkančio hektarui.
Mažeikos teigimu, praktika rodo, kad šia išimtimi gali būti naudojamasi ir tais atvejais, kai jos taikymo pagrįstumas kelia abejonių.
„Turi atsirasti pokyčiai - kažkada reikia tą brūkšnį užbraukti, nes situacija atrodo grėsmingesnė. Turime šią išimtį eliminuoti arba taikyti tik gyvulininkystės ūkiams, kurie augina pienines karves arba galvijus mėsai. Dėl kitų atvejų reikia diskutuoti arba iš viso atsisakyti išimčių“, - pažymi demokratų ministras K. Mažeika.
Ministras atkreipia dėmesį, kad atskirai turi būti įvertintas išimties taikymas paukštininkystės ūkiams. Pasak jo, kai pašarai nėra užauginami pačiame ūkyje, kyla klausimas, ar didesnio nei 500 hektarų žemės ploto įsigijimas iš tiesų būtinas gyvulininkystės veiklai vykdyti.
Demokratų vertinimu, žemės ūkio paskirties žemės politika turi padėti išlaikyti gyvybingus šeimos ūkius ir sudaryti realias sąlygas naujai ūkininkų kartai ateiti į žemės ūkį. Mažesnė žemės koncentracija savaime negarantuoja, kad žemę įsigis jaunieji ūkininkai, tačiau gali padidinti jos pasiūlą rinkoje ir sumažinti vieną iš kliūčių norintiems pradėti ar plėsti ūkį.
„Jeigu norime, kad Lietuvos kaimas turėtų ateitį, turime galvoti ne tik apie šiandien veikiančius ūkius. Turime sudaryti sąlygas žmogui, kuris šiandien turi 20 ar 50 hektarų, rytoj išplėsti savo ūkį, o jaunam žmogui - apskritai turėti galimybę pradėti ūkininkauti. Žemė neturi tapti ištekliumi, prieinamu tik didžiausiems rinkos dalyviams“, - sako K. Mažeika.
Kaip laikomasi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reikalavimų, prižiūri Nacionalinė žemės tarnyba. Siūlant teisės aktų pakeitimus taip pat būtų siekiama aiškiau apibrėžti išimčių taikymą ir sumažinti galimybes jomis piktnaudžiauti.