Artimųjų Rytų eskalacija jau antrą savaitę purto pasaulio energetikos rinkas ir verčia valstybes skubiai peržiūrėti savo ekonominę politiką. Didžiausia rizika pasaulio ekonomikai šiandien kyla ne tik iš paties konflikto, bet iš galimų naftos tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį – arteriją, per kurią keliauja apie penktadalis pasaulio naftos. Šis geopolitinis šokas tiesiogiai atsispindi energetikos kainose, infliacijos lūkesčiuose ir finansų rinkų svyravimuose.
Antra karinės eskalacijos Irane savaitė eina į pabaigą. Didžiausia riziką pasaulio ekonomikai kelia naftos tiekimo sutrikimai per Hormūzo sąsiaurį ir platesnė Artimųjų Rytų eskalacija, kuri tiesiogiai veikia pasaulio energetikos kainas ir finansų rinkas.
- Naftos kainos išlieka itin nepastovios.Po staigaus šuolio iki 120 JAV dolerių už barelį jos trumpam stabilizavosi, bet ir vėl pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį. Tai vyksta nepaisant planuojamo rekordinio strateginių naftos atsargų panaudojimo: Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) planuoja išleisti 400 mln. barelių naftos atsargų (dvigubai daugiau nei prasidėjus karui Ukrainoje), JAV papildomai – dar 172 mln. barelių iš strateginių rezervų.
- Per tris paskutinius mėnesius nafta pabrango apie 60 proc. Rinkos toliau jautriai reaguoja į įtampą Persijos įlankoje ir galimus naftos tiekimo sutrikimus, akcijų rinkos Azijoje, JAV ir Europoje smunka.
- Hormūzo sąsiauris išlieka pagrindinis rizikos taškas, rinkos jautriai reaguoja į naujienas.JAV kariuomenė praneša sunaikinusi kelis Irano laivus, tarp jų – 16 minų klojimo laivus, o Vašingtonas perspėja Teheraną nedislokuoti sprogmenų šiame strateginiame jūrų kelyje. Tuo metu Persijos įlankoje apšaudyti trys laivai – du naftos tankeriai ir vienas konteinerinis laivas. JAV turėjo paneigti ankstesnį pareiškimą, kad amerikiečių laivas lydėjo tankerį per Hormūzo sąsiaurį – net trumpalaikės žinutės sukėlė staigius naftos kainų svyravimus.
- JAV laikinai sušvelnino rusijos naftos sankcijas, leisdamos šalims įsigyti jūroje jau gabenamus rusiškos naftos krovinius, siekdamos stabilizuoti dėl karo su Iranu sparčiai augančias pasaulines energijos kainas. Energetikos kainų stabilizavimas rusiškos naftos sąskaita kelia pavojų sankcijų patikimumui – ypač valstybėms, kurios jau atsisakė rusiškos energijos.
Azijos šalys jau imasi skubių priemonių ir aštriai reaguoja į energijos kainų šoką. Nuo naftos importo itin priklausančios valstybės jau pradėjo taikyti energijos taupymo ir kainų stabilizavimo priemones ir svarsto papildomas priemones, siekdamos mažinti degalų vartojimą ir apsaugoti vartotojus.
- Filipinai– nuo kovo 9 d. daliai valstybės institucijų yra taikoma keturių darbo dienų savaitė, ribojamos nebūtinos tarnybinės kelionės, nurodyta mažinti energijos vartojimą 10–20 proc. Papildomai svarstoma laikinai mažinti akcizus degalams ir didinti paramą transporto, žvejybos ir žemės ūkio sektoriams.
- Tailandas– daugelyje valstybinių institucijų darbuotojams nurodyta dirbti nuotoliniu būdu, to pat prašoma ir privataus sektoriaus.
- Vietnamas– skatinamas nuotolinis darbas, automobilių dalijimasis ir dviračių naudojimas, taip pat pradėta kompensuoti kuro kainas iš specialaus kainų stabilizavimo fondo (apie 0,15–0,19 USD už litrą). Šalis taip pat mažina kai kurių importuojamų naftos produktų muitus, kad stabilizuotų vidaus kainas.
- Indonezija– planuoja didinti kuro subsidijas, kad sušvelnintų aukštų naftos kainų šoką.
- Malaizija– toliau išlaiko kuro subsidijas, nors tai didina spaudimą valstybės biudžetui.
- Pietų Korėja svarsto papildomas kompensacijas mažas pajamas gaunančioms šeimoms, įveda vidaus degalų kainų ribojimą, o jei naftos kainos išliks aukštos – planuoja didinti branduolinės ir anglimi kūrenamos energetikos gamybą, siekdama sušvelninti Artimųjų Rytų konflikto poveikį ekonomikai.
Nesnaudžia ir atskiros Europos valstybės:
- Kroatija, Vengrija įvedė laikinas degalų kainų „lubas“ mažmeninėje rinkoje. Vengrija taip pat planuoja papildomai naudoti valstybės naftos atsargas, kad stabilizuotų vietos rinką.
- Slovėnija ir Serbija – riboja degalų kainas, Serbija papildomai sustabdo dalį kuro eksporto, kad apsaugotų vidaus rinką.
- Prancūzija – sustiprino degalinių kainų kontrolę, siekdama užkirsti kelią nepagrįstam kainų didinimui.
- Italija – svarsto „viršpelnių“ mokesčius energetikos bendrovėms, jei jos uždirba iš kainų šoko.
- Austrija – svarsto laikinai mažinti degalų mokesčius.
- ES lygmeniu – diskutuojama apie koordinuotus mokesčių mažinimus ir CO₂ kainodaros korekcijas, siekiant sumažinti spaudimą vartotojams ir pramonei. ES šalys taip pat dalyvauja koordinuotame IEA strateginių naftos atsargų naudojime per mechanizmą, nes kartu jos sudaro reikšmingą (iki 45 proc.) IEA atsargų dalį.
Kiek ilgai tęsis konfliktas šiuo metu sunku pasakyti, tačiau akivaizdu, kad tai, ką IEA atstovai pavadino „didžiausiu tiekimo sutrikimu istorijoje“ poveikis pasaulio ekonomikai gali būti skaudus, ypač jeigu realiausia šio konflikto atomazga yra paliaubos, o ne ilgalaikis konflikto sureguliavimas.
Vis dėlto šiandien pasaulio ekonomika yra gerokai mažiau priklausoma nuo naftos nei 1970-aisiais, kai energetikos krizė drebino rinkas. Vien naftos intensyvumas pasaulyje, IEA duomenimis, sumažėjo daugiau nei perpus – nuo maždaug 0,65–0,7 barelio naftos 1000 JAV dolerių BVP 1973 m. iki apie 0,3 barelio šiandien. Tad ir šokas ekonomikai, atitinkamai, būtų mažiau destruktyvus. Poveikis dujų kainoms taip pat yra gerokai mažesnis nei 2022 m. Bet kuriuo atveju ilgalaikė išeitis Europai ir kitoms šalims – toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir investuoti į atsinaujinančią energetiką.
O trumpu laikotarpiu Lietuvai būtų prasminga laikinai koreguoti akcizo degalams grafiką, kad būtų išvengta dvigubo kainų šoko ekonomikai. Tuo labiau, kad 2026 m. biudžetas ir akcizai buvo planuojami esant gerokai mažesnei (~70,4 JAV dolerių už barelį) naftos kainai. Tačiau atrodo, kad kol kitos valstybės aktyviai ieško sprendimų, kaip apsaugoti savo ekonomiką nuo energijos kainų šoko, Lietuvos valdžia lieka stebėtojo vaidmenyje.