Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė kartu su frakcijos kolegomis įregistravo Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti trijų kalendorinių dienų apmokamas atostogas nėštumo netektį patyrusiems žmonėms. Šia teise galėtų pasinaudoti ne tik moteris, bet ir jos sutuoktinis ar partneris.
Šiuo metu Lietuvoje nėra specialios socialinės garantijos, skirtos ankstyvą nėštumo netektį patyrusiems žmonėms. Nors moteriai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, gali būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tokia galimybė priklauso nuo medicininio vertinimo ir nėra skirta būtent emocinėms bei psichologinėms netekties pasekmėms išgyventi. Be to, tokia garantija netaikoma sutuoktiniui ar partneriui.
Pasak pataisų iniciatorės Rūtos Miliūtės, valstybė turi pripažinti, kad nėštumo netektis nėra vien medicininis įvykis.
„Nėštumo netektis - skaudi patirtis, apie kurią visuomenėje vis dar kalbame per mažai. Tačiau žmonėms, kurie ją išgyvena, tai yra tikra netektis, nepriklausomai nuo to, kiek savaičių truko nėštumas. Šiandien mūsų teisinė sistema iš esmės mato tik medicininę šios patirties pusę, tačiau emocinis skausmas, su kuriuo susiduria šeima, lieka nuošalyje. Siūlome tai pakeisti. Trys apmokamos dienos netekties nepanaikins, tačiau tai būtų aiškus valstybės pripažinimas, kad žmogus turi teisę bent trumpam sustoti, pabūti su artimaisiais ir atsigauti“, - sako Seimo narė Rūta Miliūtė.
Atostogos būtų suteikiamos abiem tėvams
Demokratų siūlymu, trijų kalendorinių dienų atostogos būtų suteikiamos tais atvejais, kai nėštumas nutrūksta iki 21 nėštumo savaitės imtinai.
Teisę į jas turėtų tiek nėštumo netektį patyrusi moteris, tiek jos sutuoktinis ar partneris. Atostogos būtų suteikiamos darbuotojo prašymu, pateikus gydytojo pažymą apie nėštumo netektį. Pagal siūlomą tvarką jos turėtų būti suteiktos ne vėliau kaip per savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos.
„Netektį išgyvena ne tik moteris. Ją išgyvena ir jos partneris, kuris taip pat gali patirti stiprų emocinį sukrėtimą, nori būti šalia, palaikyti, kartu išgyventi šį sunkų laikotarpį. Todėl mums svarbu, kad ši socialinė garantija būtų skirta abiem. Neturėtume versti žmonių tokiomis aplinkybėmis rinktis tarp darbo pareigų ir galimybės būti kartu“, - pabrėžia R. Miliūtė.
Siūloma, kad nėštumo netekties išmoka sudarytų 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ji būtų mokama iš motinystės socialinio draudimo lėšų.
Ši garantija būtų taikoma ne tik pagal darbo sutartis dirbantiems, bet ir savarankiškai dirbantiems asmenims, atitinkantiems nustatytas socialinio draudimo sąlygas. Teisei į išmoką įgyti būtų reikalingas ne trumpesnis kaip šešių mėnesių motinystės socialinio draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius, numatant ir tam tikras išimtis.
Pataisomis taip pat siūloma užtikrinti papildomą darbuotojų apsaugą - nėštumo netekties atostogų metu būtų taikomi darbo sutarties nutraukimo ribojimai, o po šių atostogų darbuotojo prašymu darbdavys turėtų suteikti kasmetines atostogas.
Lietuva galėtų prisijungti prie šią netektį pripažįstančių valstybių
Panašios socialinės garantijos jau taikomos kitose šalyse. Naujojoje Zelandijoje po persileidimo moteriai ir jos partneriui suteikiamos trys apmokamos atostogų dienos. Portugalijoje nuo 2023 metų taip pat numatytos trijų dienų apmokamos atostogos abiem tėvams. Atitinkamos garantijos galioja ir kai kurioms darbuotojų grupėms Belgijoje bei Ispanijos Katalonijos regione.
Demokratų vertinimu, Lietuva taip pat turėtų žengti šį žingsnį ir užtikrinti, kad nėštumo netektį patyrę žmonės neliktų be aiškiai apibrėžtos socialinės apsaugos.
„Kartais valstybės jautrumas atsiskleidžia ne per didelius pažadus ar milijonines programas, o per labai konkrečius sprendimus, kurie žmogui sunkiu gyvenimo momentu leidžia pasijusti suprastam. Norime, kad nėštumo netektį patyrusiems žmonėms nereikėtų aiškinti ar teisintis, kodėl jiems reikia kelių dienų atokvėpio. Tai turėtų būti savaime suprantama teisė“, - teigia R. Miliūtė.
Siūloma, kad įstatymų pakeitimai įsigaliotų 2027 m. kovo 1 dieną, jeigu jiems pritartų Seimas.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ tikisi, kad ši iniciatyva sulauks plataus politinio palaikymo ir taps dar vienu žingsniu kuriant jautresnę, į žmogaus poreikius labiau įsiklausančią socialinės apsaugos sistemą.