Pastarųjų dienų įvykiai dar kartą parodė, kad migracijos politika negali būti palikta savieigai. Augantis visuomenės nerimas yra signalas, kurį valstybė turi vertinti rimtai ir į jį atsakyti aiškiais sprendimais.
Visi suprantame, kad migracija yra ne tik darbo rinkos klausimas. Tai kartu nacionalinio saugumo, visuomenės sanglaudos, ekonominio klestėjimo, viešųjų paslaugų ir ilgalaikės valstybės raidos klausimas. Todėl sprendimai negali būti fragmentiški ar priklausyti tik nuo trumpalaikių ekonominių poreikių.
„Lietuvai reikia aiškios, nuoseklios ir ilgalaikės migracijos politikos. Valstybė turi matyti platesnį vaizdą: kiek ir kokių darbuotojų bei specialistų jai reikia, kokiais principais formuojamos migracijos kvotos, kokius reikalavimus keliame atvykstantiems žmonėms ir kaip užtikriname jų integraciją į Lietuvos visuomenę. Taip pat turime turėti veiksmingus mechanizmus, neleidžiančius apeiti nustatytų taisyklių,“- pabrėžia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad migracijos klausimai netaptų visuomenės supriešinimo priemone. Negalime ignoruoti ir galimų išorės veikėjų pastangų išnaudoti jautrias visuomenės temas įtampai didinti. Todėl valstybės atsakas turi būti paremtas ne emocijomis ar skubotais politiniais pareiškimais, o faktais, aiškiomis taisyklėmis ir institucijų pasirengimu.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ artimiausiame koalicinės tarybos posėdyje dar kartą kels klausimą dėl migracijos politikos peržiūros. Sieksime, kad būtų aiškiai sutarta dėl keturių pagrindinių dalykų:
- kokių darbuotojų ir specialistų reikia Lietuvos ekonomikai ir viešajam sektoriui;
- kokiais principais ir duomenimis remiantis nustatomos migracijos kvotos;
- kokie konkretūs integracijos reikalavimai keliami į Lietuvą atvykstantiems ir čia gyvenantiems užsieniečiams;
- kokiomis priemonėmis užkertamas kelias piktnaudžiavimui migracijos sistema ir nustatytų taisyklių apėjimui.
Migracijos politika nėra vienos ministerijos klausimas. Ji turi derinti Lietuvos ekonominius poreikius, nacionalinio saugumo interesus ir visuomenės gebėjimą sėkmingai integruoti atvykstančius žmones. Vieno iš šių elementų ignoravimas ilgainiui kuria problemas, kurias vėliau spręsti tampa gerokai sunkiau.
Akivaizdu, kad turime pereiti nuo reagavimo į atskirus įvykius prie ilgalaikės valstybės politikos. Migracijos politika negali būti formuojama nei baime, nei interesu gauti kuo daugiau pigios darbo jėgos. Ją turi formuoti Lietuvos valstybės interesas.
Mūsų tikslas - aiški sistema, vienodos taisyklės ir visuomenei suprantama kryptis. Žmonės turi žinoti, kokios migracijos politikos laikosi jų valstybė, verslas turi žinoti taisykles, o į Lietuvą atvykstantys žmonės - kokių pareigų ir integracijos reikalavimų iš jų tikimasi.
Tik tokia politika gali mažinti įtampą, stiprinti visuomenės pasitikėjimą ir neleisti migracijos klausimo paversti priemone visuomenei skaldyti.