Kaip Europai rasti pinigų gynybai, inovacijoms ir ekonomikos augimui, kartu neprarandant fiskalinės drausmės? Ir kaip užtikrinti, kad stiprindama konkurencingumą Europos Sąjunga nepaliktų nuošalyje valstybių, kuriose investuoti dėl geopolitinės rizikos yra brangiau?
Apie tai rugsėjo 24–25 d. Dubline diskutuoja Europos Parlamento ir ES valstybių nacionalinių parlamentų atstovai, susirinkę į Tarpparlamentinę konferenciją stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdysenos Europos Sąjungoje klausimais.
Lietuvai konferencijoje atstovauja du Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai - Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas.
Viena iš diskusijų temų - būsimas Europos konkurencingumo fondas ir klausimas, kaip ES investicijomis paskatinti inovacijas, produktyvumą ir strateginių pramonės šakų plėtrą.
Lietuvos atstovai Dubline pabrėžia, kad naujos konkurencingumo priemonės turi būti realiai prieinamos visoms ES valstybėms. Priešingu atveju kyla pavojus, kad didžiausią naudą gaus tos šalys ir regionai, kurie jau dabar turi daugiau kapitalo ir geresnes galimybes pritraukti investicijas, o ekonominiai skirtumai Bendrijoje tik didės.
„Lietuva tvirtai remia Europos konkurencingumo fondo idėją. Tačiau Fondas turi padėti spręsti rinkos trūkumus, o ne juos didinti. Tai ypač svarbu ES rytinio pasienio valstybėms, kuriose geopolitinė rizika didina investicijų kainą būtent ten, kur kritiškai reikia stiprinti atsparumą ir gynybos pajėgumus. Europos konkurencingumą užtikrinsime tik tuomet, jei sugebėsime išnaudoti visos Europos - jos idėjų, kapitalo ir gamybinių pajėgumų - potencialą“, – savo pasisakyme pabrėžė J. Rojaka.
Kita svarbi konferencijos tema - skaitmeninis euras ir Europos finansinė nepriklausomybė. Pasak T. Tomilino, skaitmeninis euras Europai reikalingas kaip savarankiška europinė atsiskaitymų alternatyva, tačiau jo atsiradimas nereiškia grynųjų pinigų pabaigos.
„Europa vis rimčiau kalba apie skaitmeninį eurą. Tai yra svarbus žingsnis stiprinant mūsų skaitmeninę ir finansinę nepriklausomybę. Šiandien didelė dalis europiečių atsiskaitymų kortelėmis priklauso nuo ne Europos mokėjimų infrastruktūros, todėl turime turėti patikimą europietišką alternatyvą. Tačiau skaitmeninio euro nereikia priešinti gryniesiems pinigams. Grynieji niekur nedingsta - priešingai, krizių metu galimybė jais atsiskaityti turi strateginę reikšmę. Beveik 10 milijonų europiečių jau išsakė nuomonę, kaip galėtų atrodyti naujieji euro banknotai. Tikiuosi, kad juose išvysime ir žinomų europiečių veidus“, - sako T. Tomilinas.
Dubline kalbama ir apie vieną sudėtingiausių artimiausių metų ES uždavinių - kaip vienu metu finansuoti gynybą, energetinį saugumą, žaliąją pertvarką ir ekonomikos augimą, kartu laikantis naujųjų fiskalinių taisyklių.
Diskusijose aptariama būsima 2028–2034 m. ES daugiametė finansinė programa, nauji ES nuosavi ištekliai, galimybės pritraukti daugiau privataus kapitalo strateginėms investicijoms, kapitalo rinkų ir bankų sąjungos plėtra bei tarptautinio euro vaidmens stiprinimas.
Lietuvai šios diskusijos svarbios ir dėl artėjančio 2027 m. pirmininkavimo ES Tarybai. Seimo Ekonomikos ir inovacijų, Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai rengiasi kitai ekonomikos valdysenos konferencijai, kuri 2027 m. vasario 2–3 d. vyks Europos Parlamente Briuselyje ir bus bendrai organizuojama Lietuvos Respublikos Seimo bei Europos Parlamento.
Konferencijos Dubline pabaigoje J. Rojaka Seimo komitetų pirmininkų vardu pakvietė Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atstovus kitų metų vasarį susitikti Briuselyje ir tęsti diskusijas dėl Europos konkurencingumo, investicijų ir ekonomikos valdysenos.