Buvęs ministras pirmininkas, Seimo narys Algirdas Butkevičius, trečiadienį Seime surengė spaudos konferenciją tema „Darbo užmokestis ir perkamoji galia. Kodėl gyventojai nejaučia gyvenantys geriau nei bet kada“. Spaudos konferencijos metu pristatytos įžvalgos, remiantis tik šią savaitę pasirodžiusiais Valstybės duomenų tarnybos apibendrintais duomenimis apie šalies gyventojų gaunamas pajamas ir turimą realią perkamąją galią.
„Vidutinis darbo užmokestis, kaip ir vidutinė pensija Lietuvoje tikrai auga, nuo euro įsivedimo buvome vieni iš lyderių šioje srityje ir tai yra gera žinia. Vis dėl to, reikia atkreipti dėmesį, kad tarp Lietuvos regionų egzistuoja didelis netolygumas, Vilnius, nuo jo nedaug atsilieka Kaunas, ir jie ženkliai pirmauja prieš kitus regionus, skirtumas tarp Vilniaus ir, sakykim, Marijampolės, vidutinių darbo užmokesčių siekia apie 700 eurų ir tai yra gana daug sąlyginai nedidelei šaliai“, - konferencijos metu sakė Algirdas Butkevičius.
Pasak jo, vidutinis darbo užmokestis ne visuomet tiksliai parodo gyventojų realiai gaunamas pajamas, nes jis neatspindi skirtumų, o didesni uždarbiai didmiesčiuose išpučia rodiklį ir tolina jį nuo realybės. „Valstybės duomenų agentūros surinkta statistika rodo, kad sparčiausiai daugėjo gyventojų, kurie uždirba 3000 eurų ir daugiau, šios grupės padidėjimas išpučia vidutinio darbo užmokesčio rodiklį, tačiau tuo pat metu kuria atskirtį tarp daugiau ir mažiau uždirbančių, nes gyventojai nuolat girdi, kaip darbo užmokesčiai kyla ir gyvenimas gerėja, bet didelė dalis jų to nejaučia savo kasdieniame gyvenime“,- teigia Algirdas Butkevičius.
Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario įžvalgūs valdantieji turėtų skirti laiko ir gilintis į šią statistiką bei pagal turimus realius duomenis pasirinkti taikliausias politikos priemones, deja, šiuo metu tokia praktika nėra taikoma. „Gaunantiems mažiau negu vidutinis šalies darbo užmokestis turėtų būti taikomas didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis, tokiu būdu būtų užtikrinama, kad mokesčių sistema būtų palanki mažiau uždirbantiems gyventojams ir jie galėtų įsigyti būtiniausias prekes ir paslaugas“, - sako parlamentaras.
Algirdas Butkevičius pastebi, kad šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus ir nuo politinių sprendimų priklauso kaip šalies ekonominis likimas klostysis toliau. „Ekonomikos auksiniai metai pasaulyje pasibaigė 2019 metais, vėliau prasidėjo pandemija, ją sekė pinigų emisija, Ukrainos karas, infliacijos šuolis, energetinės krizės ir pan. Realiųjų pajamų indeksas taip ir negrįžo į ikipandeminį laikotarpį. Tai reiškia, kad nepaisant darbo užmokesčio kilimo reali žmonių perkamoji galia krenta arba išlieka tame pačiame lygyje ir apie tai pas mus kalbama per mažai“, - pabrėžia Seimo narys.
Parlamentaro teigimu Lietuvoje politiniai sprendimai priimami reaguojant į pasekmes, o ne analizuojant duomenis ir bandant numatyti norimus tikslus ir reikalingas priemones, kurios leistų juos pasiekti. „Mano klausimas valdantiesiems yra paprastas: kodėl yra bėgama iš paskos, užuot imantis aktyvių priemonių ir keičiant situaciją? Valdantieji turėtų susitelkti į inovacijas, talentų paiešką ir inovacijų pritraukimą, nes tai galėtų realiai įtakoti šalies ekonomiką. Dabar gi žmonės girdi, kad gyvena labai gerai, bet to nejaučia“, - sako Algirdas Butkevičius.