Kandidatuoju į Europos Parlamentą, nes noriu permainų daugelyje mūsų gyvenimo sričių, o ypač -  Europos Sąjungos sveikatos apsaugos politikoje. Ir ne butaforinių ar gražiai aprašytų strategijose, kurios po pristatymų biurokratų pilnose salėse nugula į stalčius, o veikiančių, kuriančių permainas visiems ES piliečiams. 

Per savo gyvenimą mačiau begales strategijų, visą eilę sveikatos apsaugos sistemos reformų ir neslėpsiu, bet sulaukėme daugiau neigiamų pasekmių, nei tinkamų.

Ir kalbu ne tik apie Lietuvą, bet ir kitas šalis.

Tačiau Lietuvoje susiklostė daugiau nei paradoksali situacija, kuomet sveikatos apsaugos politika neretai primena avantiūrizmą, neturintį nieko bendra su sveika logika ar kompetencija, jau nekalbant apie pacientų poreikius ar medikų darbo sąlygas.

 Faktai kalba patys už save.

Eilės pas medikus – vienos didžiausių, gydytojai ir slaugytojos apkrauti nepakeliama biurokratine našta, o paprastas eilinis šalies žmogus – šiuolaikinės Europos gyventojas - Lietuvoje negali pas juos patekti laiku. 

Daugelis vaistų Lietuvoje kainuoja gerokai brangiau nei kitose, net kaimyninėse, šalyse. O vienų ES šalių sergančiuosius sunkiomis ar retomis ligomis naujausi medikamentai pasiekia nepalyginamai greičiau nei mūsų gyventojus.

Ir tai tik dalis skaudulių, kuriuos būtina spręsti, bet svarbiausia – ne tik popieriniais nutarimais ar dar viena reforma, bet čia ir dabar, tai darant pasitelkus visos ES geriausias praktikas ir žinias, kartu derinant sprendimus ir išvien kuriant pažangias ir visuomenės lūkesčius atliepiančias sveikatos apsaugos sistemas visos ES piliečiams.

Tad dirbdama Europos Parlamente tam ir skirčiau daugiausia dėmesio.

Esu tikra, kad per kelias dešimtis metų sukaupta patirtis ir žinios gali padėti keisti padėtį iš esmės, o Lietuva – turėti veikiančią, o ne nuolat braškančią sveikatos apsaugos sistemą, kurioje už vaistus mokame daugiau nei kitų ES šalių piliečiai, o inovatyvūs gydymo būdai mus aplenkia.